Methodology for planning bicycle path connections through urban recreational areas

Abstract

Urbanization and the increasing use of private cars lead to higher levels of environmental pollution, traffic congestion, and a negative impact on quality of life. Cycling is considered one of the most important measures for promoting sustainable mobility; however, cycling infrastructure in cities is often planned by separating recreational routes from everyday transport corridors. Recreational areas – such as parks, waterfronts, and green spaces – have significant potential to function as cycling connections that ensure safe, comfortable, and attractive daily mobility. Based on scientific literature, the main factors influencing cyclists’ route choice and planning principles were identified and transformed into an evaluation criteria system. The relative importance of the criteria was determined using expert judgement and the Kendall coefficient of concordance. The results of the expert evaluation revealed that path connectivity (weight 0.134) and route quality (weight 0.125) are the most significant criteria for functional cycling connections, whereas environmental aesthetics and route curvature are perceived as less important in the context of everyday commuting. The proposed methodology enables a systematic assessment of cycling connections within recreational areas and can be applied in sustainable urban mobility planning to encourage the use of bicycles for everyday trips.

Article in Lithuanian.

Dviračių takų jungčių rekreacinėse miestų teritorijose planavimo metodikos rodiklių vertinimas

Santrauka

Miestų urbanizacija ir augantis automobilių naudojimas didina aplinkos taršą, eismo spūstis ir neigiamai veikia gyvenimo kokybę. Dviračių transportas laikomas viena svarbiausių darnaus judumo priemonių, tačiau dviračių eismo infrastruktūra miestuose dažnai planuojama atskiriant rekreacines trasas nuo kasdienio susisiekimo maršrutų. Rekreacinės teritorijos – parkai, pakrantės ir žaliosios erdvės – turi didelį potencialą tapti funkcinėmis dviračių jungtimis, užtikrinančiomis saugų, patogų ir patrauklų kasdienį judumą. Remiantis moksliniais šaltiniais išskirti pagrindiniai dviračių maršrutų pasirinkimą lemiantys veiksniai ir planavimo principai, kurie transformuoti į vertinimo kriterijų sistemą. Kriterijų reikšmingumui nustatyti taikytas ekspertinis vertinimas ir Kendall konkordancijos metodas. Nustatyta, kad planuojant funkcines jungtis per rekreacines teritorijas, svarbiausi kriterijai yra takų junglumas (svoris 0,134) ir trasų kokybė (svoris 0,125), o aplinkos estetiniai veiksniai bei maršruto kreivalinijiškumas turi mažesnę įtaką kasdienio susisiekimo kontekste. Parengta metodika leidžia sistemiškai vertinti dviračių takų jungtis rekreacinėse teritorijose ir gali būti taikoma miestų darnaus judumo planavimo srityje, siekiant skatinti dviračių naudojimą kasdienėms kelionėms.

Reikšminiai žodžiai: dviračių trasų planavimas, metodikos vertinimo kriterijai, dviračių eismo infrastruktūra, rekreacinės teritorijos, darnus judumas, ekspertinis vertinimas, daugiakriteris vertinimas, miestų planavimas.