Cities as centres of creativity in the East-Central European Nation building

Abstract

This paper offers an overview of the philosophical reflections for the change of structure of the scholar public sphere in the 18th and 19th centuries, focussed on the Hungarian examples, with the idea of urbanity in the centre. After the overview of the Scottish Enlightenment, and the Kantian and Herderian approaches, it will be discussed the Hungarian case, within and after the controversy on Immanuel Kant (1792–1822). The topic of urbanitas was often touched both as an ideal-typical environment of the philosophical activity, and the real environment of the authors under conditions of an industrialised machinery of the cultural production. The next topic is the specific features of the same turn of the structure of the scholar communication in East-Central Europe, where the change of the languages of the publications has characteristic consequences and the gap between the spheres of the school philosophy and the public philosophy was deeper. The features of the specialities of the philosophies of East-Central Europe in their self-understanding within the new context after the communicational turn is the last topic, focussed on the Hungarian case, especially on the usage of the concept of urbanity in the Hungarian creative discourse about the public philosophy, and national philosophy.

Article in English.

Miestai kaip kūrybiškumo centrai formuojant Rytų ir Vidurio Europos tautą

Santrauka

Šiame straipsnyje pateikiamos XVIII ir XIX amžių filosofinės refleksijos, skirtos viešosios mokslininkų aplinkos struktūros kaitai. Remiantis Vengrijos pavyzdžiais, dėmesys sutelkiamas į miestietiškumo idėją. Aptarus Škotijos Apšvietą bei kantiškąjį ir herderiškąjį požiūrius, svarstomas Vengrijos atvejis Immanuelio Kanto kontroversijos(1792–1822) metu ir po jos. Urbanitas temos dažnai imtasi tiek kaip idealios-tipiškos filosofinės veiklos aplinkos, tiek kaip realios autorių aplinkos industrializuotos kultūros produkcijos mašinerijos sąlygomis. Kita tema – specifiniai to paties struktūros posūkio mokslininkų komunikacijos bruožai Rytų ir Vidurio Europoje, kur publikacijų kalbų pokytis turi būdingų pasekmių, o atotrūkis tarp mokyklinės filosofijos ir viešosios filosofijos vis gilėja. Rytų ir Vidurio Europos filosofijos šakų savipratos bruožai naujame kontekste po komunikacijos pokyčio – tai paskutinė tema. Dėmesys sutelkiamas į Vengrijos atvejį, ypač į miestietiškumo koncepto vartoseną vengriškajame kūrybiniame diskurse apie viešąją filosofiją ir tautinę filosofiją.

Reikšminiai žodžiai:  Rytų ir Vidurio Europa, vengrų filosofija, tautinė filosofija, viešoji filosofija, miesto sritis, miestietiškumas.