The myth of the wicked city in the cultural criticism of O. Spengler

Abstract

O. Spengler was one of the leading protagonists of cultural criticism in the 20th century. His oeuvre had been rooted in the German intellectual climate of the pre-war period and war years. The German tradition based on an ambivalent relation to modernity, after the German defeat suffered at the end of the First World War, emerged as the movement of ‘conservative revolution’. This new kind of conservatism, on the one hand, enthusiastically greeted technological advancement, while, on the other hand, rejected social and political modernization. The opposition of the city and the country-side was a central theme of this way of thought. Spengler in his ‘morphology of world history’ gave an outstanding place to this opposition. Our paper offers a reconstruction, in this respect, of the theory of Spengler.

Nuodėmingo miesto mitas O. Spenglerio kultūros kritikoje

Santrauka. O. Spengleris buvo vienas iš svarbiausių XX a. kultūros kritikos atstovų. Jo kūryba buvo įšaknyta vokiečių ikikarinio laikotarpio ir karo metų intelektualinėje atmosferoje. Vokiškoji tradicija, pagrįsta ambivalentišku santykiu su modernybe, po skaudaus vokiečių pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare, iškilo kaip ,,konservatyviosios revoliucijos“ judėjimas. Naujas konservatizmo tipas, viena vertus, entuziastingai sveikino technologinį progresą, kita vertus, atmetė socialinę ir politinę modernizaciją. Priešprieša tarp miesto ir kaimo buvo pagrindinė diskusijų tema. Šiose diskusijose Spengleris su savo „pasaulio istorijos morfologija” užėmė iškilią vietą. Šiame straipsnyje pristatoma Spenglerio teorijos rekonstrukcija.

Reikšminiai žodžiai: Cezarizmas, civilizacija, konservatyvioji revoliucija, kultūra, saulėlydis, demokratija, pasaulio istorijos morfologija, progresas.