Constitutive and depictive creativities in philosophy and critical thinking

Abstract

This paper expounds two types of creativities in philosophy while exploring several influential philosophical views and thought experiments. The two types of creativities include constitutive creativity and depictive creativity. Constitutive creativity refers to the capabilities required for constructing theoretical equipment or tools needed to constitute the core of a given philosophical thought. It can be assessed in terms of the appropriateness of the theoretical apparatuses used in the target idea. The embodiment of constitutive creativity is often coupled with depictive creativity. Depictive creativity refers to the abilities to cite striking examples or build narratives that support the issue at hand. The assessment of depictive creativity depends on the ingenuity of the examples or stories insofar as they positively contribute to the establishment of the desired conclusion. While elucidating the notions of constitutive and depictive creativities by examining several examples in the literature of philosophy, I highlight that critical thinking operates as the cornerstone on top of which both types of creativities may be built.

Article in English.

Steigiamasis ir aprašomasis kūrybiškumas filosofijoje ir kritiniame mąstyme Santrauka Šiame straipsnyje, tyrinėjant kai kuriuos svarbius filosofinius požiūrius ir minties eksperimentus, pristatomi du kūrybiškumo tipai filosofijoje: steigiamasis kūrybiškumas ir aprašomasis kūrybiškumas. Steigiamasis kūrybiškumas nurodo gebėjimus, reikalingus teorinėms reikmėms ir priemonėms konstruoti, būtinoms tam tikros filosofinės minties branduoliui suformuoti. Steigiamąjį kūrybiškumą galima įvertinti teorinių įrankių, kurie pasitelkiami tikslinės idėjos atžvilgiu, tinkamumo požiūriu. Steigiamojo kūrybiškumo formavimas dažnai siejamas su aprašomuoju kūrybiškumu. Aprašomasis kūrybiškumas nurodo gebėjimus remtis svariais pavyzdžiais ar kurti naratyvus, sustiprinančius duotuoju momentu svarstomą klausimą. Aprašomojo kūrybiškumo vertinimai priklauso nuo pavyzdžių ar pasakojimų išradingumo tiek, kiek jie tiesiogiai prisideda prie norimos išvados gavimo. Aiškindamas steigiamojo ir aprašomojo kūrybiškumo sąvokas bei nagrinėdamas kai kuriuos filosofinės literatūros pavyzdžius, pabrėžiu, kad kritinis mąstymas apvainikuoja galimai formuojamą abiejų tipų kūrybiškumą.

Reikšminiai žodžiai: suvokiamumo argumentas, padarinio argumentas, steigiamasis kūrybiškumas, aprašomasis kūrybiškumas, žinojimo argumentas, smuikininko atvejis.