Manager as an artist: creative endeavour in crossing the borders of art and organizational discourse

Abstract

The key to the considerations contained in this work is the authors’ metaphor of the organization: “organization as an artwork”, which – based on the achievements of aesthetics – allows us to look at the manager as a creator (true “artist”), and on organization’s stakeholders as recipients of this artwork. This new approach places management on a skeleton of Maria Gołaszewska’s concept of “aesthetic situation”. Thanks to this approach, the elements of aesthetic theories appearing in the management literature take the right context, and solutions borrowed from the theory of aesthetics bring a new quality to the theory of creativity in management. The inspiration to take up the topic was one of the authors own experience in both art and management. The research methodology is based on a qualitative review of the literature. The methodological approach is based on interdisciplinary and multi-paradigm approach taking into account the publications from areas of management and organization, as well as art and psychology. After applying the theory of aesthetics to the management process, it can be said that artistry should be considered as a kind of higher level of management; highest degree in gradation: administrator, manager, management artist.

Article in English.

Vadybininkas kaip menininkas: kūrybinės pastangos įveikti ribą tarp meno ir organizacinio diskurso

Santrauka

Pagrindinis dėmesys šiame straipsnyje skiriamas autorių pateikiamai organizacijos metaforai „organizacija kaip meno kūrinys“, kuri, grindžiama estetikos pasiekimais, suteikia galimybę į vadybininką pažvelgti kaip į kūrėją (tikrą „menininką“), o į organizacijos suinteresuotuosius subjektus – kaip į tai, kam skirtas šis meno kūrinys. Šis naujas požiūris suteikia vadybai Marios Gołaszewskos „estetinės situacijos“ koncepcijos pagrindą. Remiantis šiuo požiūriu, estetikos teorijų elementai vadybai skirtai literatūrai suteikia tinkamą kontekstą, o sprendimai, pasiskolinti iš estetikos teorijos, į kūrybiškumo teoriją vadyboje įneša naują kokybę. Straipsnyje gvildenti šią temą paskatino vieno iš autorių tiek meninė, tiek vadybinė patirtis. Tyrimo metodologija grindžiama kokybine literatūros apžvalga. Metodologinio požiūrio pagrindą sudaro tarpdalykinis ir daugiaparadigmis požiūris, remiantis vadybos ir organizacijos, taip pat meno ir psichologijos sričių publikacijomis. Estetikos teoriją pritaikius vadybos procesui, gali būti teigiama, kad meniškumas turėtų būti traktuojamas kaip aukštesnio lygio vadybos tipas, aukščiausia pakopa administratoriaus, vadybininko, vadybos menininko gradacijoje.

Reikšminiai žodžiai: estetinis diskursas, menininkas, meno kūrinys, kūrybiška asmenybė, kūrybiškumas, kūrėjas, vadybininkas.