Bojack Horseman, or the exhaustion of postmodernism and the envisioning of a creative way out

Abstract

Postmodernism, as a hegemon, has determined the cultural coordinates of audiovisual products in the last decades. Since 2008, some shows have creatively questioned its main principles, such as superficiality, cynicism-bordering irony and the lack of alternative to all this (Francis Fukuyama’s end of history). BoJack Horseman (executive producers Raphael Bob-Waksberg, Noel Bright, Steven A. Cohen, Blair Fetter, Jane Wiseman, Will Arnett, Aaron Paul and Andy Weill, 2014–2019), the Netflix series, follows the struggles in the life of the eponymous character, star of the 1990s sitcom Horsin’ Around, and his exhaustion from the vacuity of life in Hollywood, United States. Surrounded by his peculiar entourage, viewers witness all sorts of unimportant nonsense and risible statements to ultimately engage in the story and meet old characters under a new light. After many seasons, our understanding of them changes and we are forced to revaluate our consideration of them, engaging sympathetically and leaving behind an individualist detachment some authors, like David Foster Wallace, criticised in the past. This only comes to happen because of the creative use of animation, the script and characters.

Article in English.

BoJackas raitelis, arba postmodernizmo išsekimas ir kūrybinės išeities įžvalga

Santrauka

Postmodernizmas pastaraisiais dešimtmečiais hegemoniškai nulėmė audiovizua-linių produktų kultūrines kategorijas. Nuo 2008 metų kai kurių pasirodymų metu buvo kūrybiškai nuginčyti jo pagrindiniai principai, tokie kaip paviršutiniškumas, su ironija besiribojantis cinizmas ir viso to atžvilgiu vyraujanti alternatyvų stoka (Franciso Fukuyamos istorijos pabaiga). Netflixo seriale BoJackas raitelis (vykdomie-ji prodiuseriai Raphaelis Bobas-Waksbergas, Noelas Brightas, Stevenas A. Cohenas, Blairas Fetteris, Jane Wiseman, Willas Arnettas, Aaronas Paulas ir Andy Weillas, 2014–2019) vaizduojamos vadinamojo personažo XX amžiaus 10-ojo dešimtmečio situacijų komedijos Kvailiojimas žvaigždės gyvenimo kovos ir jo išsekimas nuo gyve-nimo Holivude (Jungtinės Amerikos Valstijos) tuštybės. Supami ypatingos aplinkos, žiūrovai tampa visokių nereikšmingų niekų ir juokingų pareiškimų liudininkais, kad galiausiai įsitrauktų į pasakojimą ir senuosius personažus sutiktų naujoje švie-soje. Praėjus daugeliui sezonų, keičiasi mūsų supratimas apie juos; esame priversti iš naujo įvertinti savąjį jiems skiriamą dėmesį, užjaučiamai jais domėtis ir atsisakyda-mi individualistinio atsiskyrimo, kurį kai kurie autoriai, tokie kaip Davidas Fosteris Wallace’as, kritikavo praeityje. Tai įvyksta tik dėl kūrybiškai pasitelktos animacijos, scenarijaus ir personažų.

Reikšminiai žodžiai: BoJackas raitelis, kūrybiškumas, cinizmas, fukujanizmas, he-gemonija, ironija, postmodernizmas.