Evaluation of Life Cycle Assessment (LCA) and sound absorption properties of composite materials made from coconut and sugarcane fibers

Abstract

Agriculture plays a crucial part in the economic growth of several developing nations; however, it creates 1,300 million tons of waste each year, which generates environmental issues. Noise pollution, particularly in urban environments, is an expanding global health issue for emotional and physical health. Conventional synthetic sound absorption materials used for sound absorption pose environmental and health risks; therefore, agricultural wastes including coconut fiber and sugarcane fiber, are being sought for safer alternatives. Natural fibers as sustainable sound-absorbing solutions draw increasing research attention. This paper evaluates the Life Cycle Assessment of agriculture waste based on the SWM-GHG calculator to compare the waste management approaches by calculating the GHG emission related to the recycling and disposal of wastes from cradle to grave, and sound absorption properties of coconut and sugarcane fibers in composite materials. A non-toxic PVA binder was utilized to prepare samples with densities of 75, 100, and 125 kg/m³, and sound absorption was evaluated based on ISO 10534-2. The results show a cost-benefit trade-off in waste management where higher recycling reduces GHG emissions but increases costs; the Default Scenario results in the highest emissions (20,439 t CO₂e/yr) at the lowest cost, and Scenario 3 results in the lowest emissions (5,148 t CO₂e/yr) at the highest cost. Also, sugarcane fiber (75 kg/m³) achieved the highest absorption coefficient (0.94 at 800 Hz), while coconut fiber (125 kg/m³) reached 0.91 at 1000 Hz, making both suitable for acoustic applications, with coconut fiber excelling in mid to high frequencies and sugarcane fiber in low to mid frequencies, particularly at lower densities.

Article in English.

Kompozitinių medžiagų iš kokoso bei cukranendrių pluoštų gyvavimo ciklo analizė ir garso sugerties tyrimas

Santrauka

Žemės ūkis atlieka svarbų vaidmenį augant daugelio besivystančių šalių ekonomikai, tačiau kasmet sukuria apie 1300 milijonų tonų atliekų, kurios sukelia aplinkosauginių problemų. Triukšmo tarša, ypač urbanizuotose teritorijose, tampa vis aktualesne problema, darančia įtaką emocinei ir fizinei sveikatai. Įprastos sintetinės garsą sugeriančios medžiagos, naudojamos triukšmui slopinti, kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, todėl ieškoma saugesnių alternatyvų iš žemės ūkio atliekų, tokių kaip kokoso ir cukranendrių pluoštas. Natūralūs pluoštai kaip tvarios garsą sugeriančios medžiagos vis labiau domina tyrėjus. Šiame darbe vertinamas žemės ūkio atliekų gyvavimo ciklas, siekiant palyginti skirtingas atliekų rūšis pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas nuo žaliavos gavimo iki jų galutinio pašalinimo („nuo lopšio iki kapo“). Nagrinėjamos iš kokoso ir cukranendrių pluoštų pagamintų kompozitinių medžiagų kompozitų garso sugerties savybės remiantis ISO 10534-2. Mėginiams buvo naudotas netoksiškas PVA rišiklis, o jų tankiai buvo 75, 100 ir 125 kg/m³. Rezultatais nustatyta, kad atliekų tvarkymo srityje egzistuoja sąnaudų ir naudos balansas – perdirbimas sumažina ŠESD emisijas, tačiau didina išlaidas: pagal numatytąjį scenarijų gaunamos didžiausios emisijos (20 439 t CO₂ ekv./metus) už mažiausius kaštus, o pagal 3 scenarijų gaunamos mažiausios emisijos (5 148 t CO₂ ekv./metus). Be to, cukranendrių pluoštas (75 kg/m³) pasiekė didžiausią garso sugerties koeficientą (0,94 esant 800 Hz), o kokoso pluoštas (125 kg/m³) – 0,91 esant 1000 Hz. Kokoso pluoštas geriau sugeria vidutinių ir aukštų dažnių garsus, o cukranendrių pluoštas – žemų ir vidutinių dažnių, ypač esant mažesniam tankiui.

Reikšminiai žodžiai: gyvavimo ciklo vertinimas, ŠESD emisijos, kokoso pluoštas, cukranendrių pluoštas, garso sugerties koeficientas, triukšmo tarša.