Spatial apparatuses in Central Asia. The case of Astana

Abstract

The aim of the research is to reconstruct the spatial apparatuses that are being used in Central Asia after the collapse of the Soviet Union. What our analysis would like to report, is closely related to the central hypothesis from which our thesis departs: the evidence, in this case, of a symbiotic relationship between the forms of the becoming-urban of these territories (Astana, the new Kazakh capital, is the main case study) and the post-Soviet social dystopia^**; the fact that this dystopia is visible and understandable in primis through the lens of urban planning. Urban transformations, living standards, and spatial welfare are the main aspects that have been considered on a small scale. Transformations of territories, infrastructure development and the border apparatuses are, instead, the ones on a bigger scale.

Article in English.

Centrinės Azijos erdviniai modeliai. Astanos atvejis

Santrauka. Tyrimo tikslas – rekonstruoti erdvinius modelius, naudojamus Centrinėje Azijoje po Sovietų Sąjungos žlugimo. Nagrinėjamas Astanos, naujos Kazachijos sostinės, atvejis. Analizuojamas posovietinės socialinės distopijos reiškinys ir jo suvokimas per urbanistinio planavimo prizmę. Miesto transformacijos, gyvenimo standartai ir erdvinė gerovė yra pagrindiniai aspektai, kurie buvo detaliai analizuojami.

Raktiniai žodžiai: Centrinė Azija, distopija, erdviniai modeliai.