Share:


Evolution of the professional discourse of urban planning in the specialized press in the interwar Lithuanian republic (1918–1940)

Abstract

Urban planning in the interwar Lithuanian republic is still lacking a wider research. National school of the discipline was developing in difficult conditions, without most of the needed resources. A theoretical and critical basis was developing parallelly, which was in search of it’s own ideal model of urban planning. Article looks at the genesis of theoretical aspect of urban planning in the interwar specialized periodical press, reviews different periods of it’s development and tries to find the main problems it faced and the ideals it favored. Throughout the research the development of urban planning theory is split into four distinct chronological periods, that correlated with physical processes. The big break was the new generation of those interested in urban planning – the 30’s saw emergence of criticism of chaotic development processes that were taking place in Lithuanian cities and also the new ideas that were reminiscence of theoretical tendencies of contemporary Europe. A wider form of theoretical discourse has formed until the start of occupations, that could be seen as a rudimentary polemic field of national school of urban planning. The idea of garden city can be seen as a constant of the whole interwar period, which, while varied from author to author, nevertheless always included the main, simplified elements of the simplified concept.


Article in Lithuanian.


Urbanistikos profesinio diskurso raida specializuotoje spaudoje tarpukario Lietuvos Respublikoje (1918–1940)


Santrauka


Lietuvos tarpukario urbanistika iki šiol tyrinėta nedaug. Nacionalinę urbanistikos mokyklą reikėjo kurti itin sunkiomis sąlygomis, neturint didžiosios dalies reikalingų išteklių. Paraleliai formavosi teorinė ir kritinė terpė, ieškojusi savito urbanistinio kelio. Straipsnyje apžvelgiamos teorinės minties užuomazgos tarpukario periodikoje, periodizuojama jos raida, vyravusios problemos ir idealai. Tyrimo metu Respublikos laikotarpio urbanistikos teorijos ir kritikos raida išskiriama į keturis periodus, tarpusavyje koreliavusius su vykusiais fiziniais procesais. Urbanistinės minties lūžiu laikytina nauja specialistų karta, aktyvesnę teorinę veiklą pradėjusi ketvirtuoju dešimtmečiu ir gausiai kritikavusi ankstesnius miestų plėtros procesus bei atspindėjusi Europoje vyravusias tendencijas apie planavimo procesus. Iki okupacinio laikotarpio periodikoje susiformavo platesnio pobūdžio teorinis diskursas, kurį galima laikyti nacionalinės urbanistikos mokyklos poleminio lauko užuomazgomis. Pagrindiniu tarpukario laikotarpio urbanistikos teorijos rišamuoju elementu galima laikyti pagal autorius varijavusias miesto-sodo idėjos interpretacijas.


Reikšminiai žodžiai: urbanistika, profesinis diskursas, tarpukario Lietuvos Respublika, miestai-sodai.

Keyword : urban planning, professional discourse, interwar Lithuanian republic, garden cities

How to Cite
Laurinaitis, P. T. (2018). Evolution of the professional discourse of urban planning in the specialized press in the interwar Lithuanian republic (1918–1940). Mokslas – Lietuvos Ateitis / Science – Future of Lithuania, 10. https://doi.org/10.3846/mla.2018.1644
Published in Issue
May 11, 2018
Abstract Views
784
PDF Downloads
487
Creative Commons License

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.

References

Bačelis, Z. (1940). Urbanistiniai kliuviniai. Savivaldybė, 5, 156-158.

Bielinskis, F. (1937). Miestų ir miestelių tvarkymo reikalu. Savivaldybė, 8, 256-257.

Bielinskis, F. (1938). Koks mums reikalingas naujas statybos įstatymas. Savivaldybė, 2, 54-58.

Dobužinskis, M., Mošinskis, A. (1938). Apie pražudytą Kauno grožį. Naujoji Romuva, 7, 161-162.

Finkelšteinas, O. (1920). Dėl sugriautų Lietuvos miestų ir miestelių atstatymo. Lietuva, 42, 1.

Kubilius, E. (1920a). Lietuvos miestai, miesteliai ir jų atstatymas, Lietuva, 56, 2-3.

Frandsen, M. (1924). Betragtninger over byplansproblemet med et konkret tilfælde som baggrund en byplan til Kovno Litauens Hovedstad. Kobenhavn: Trykt hos J. Jørgensen & Co.

Getneris, J. (1935). Miestų planavimo reikalu. Technikos apžvalga, 1, 47-48.

Getneris, J. (1938a). Kaip gydomi miestai. Naujoji Romuva, 10, 241-242.

Getneris, J. (1938b). Kelios urbanistinės gairės „uosto“ kvartalui planuoti. Naujoji Romuva, 39, 715-716.

Getneris, J. (1939). Lietuvos miesteliai – mūsų urbanistinės kultūros šaltiniai. Naujoji Romuva, 7, 151-153.

Getneris, J. (1940). Lietuviškas sodžius – mūsų urbanistų mokytojas. Naujoji Romuva, 11, 221-223.

J. P. (1930a). Miestų ir miestelių tvarkymas. Savivaldybė, 5, 9-12.

J. P. (1930b). Miestų ir miestelių tvarkymas. Savivaldybė, 4, 6-7.

Jokimas, A. (1937). Apie mūrinę Lietuvą. Technika ir ūkis, 4, 129-130.

Jokimas, A. (1940). Apie Kauno miesto statybą. Technika ir ūkis, 3, 42-44.

Jokimas, A. (1924). Apie Kauno miesto planą. Savivaldybė, 8-9, 6-9.

Kaškelis, J. (1933). Mūsų miestai ir jų plėtotės reikšmė lietuvių tautai. Naujoji Romuva, 127, 529-531.

Kovalskis, J. (1937). Kauno miesto tvarkymas. Naujoji Romuva, 47, 873-879.

Kovalskis, J. (1938). Kauno planavimo problemos. Technika ir Ūkis, 4-6, 98-99.

Kriščiukaitis, K. (1940). Žvilgsnis į urbanizmo istoriją. Technika ir ūkis, 2, 27-34.

Kriščiukaitis, K. (1948). Lietuvos miestų bei miestelių atstatymas. Alguvos Baras, 7, 3-45.

Kubilius, E. (1920b). Vilnius – Lietuvos Sostinė. Lietuva, 122, 1.

Landsbergis-Žemkalnis, V. (1936). Urbanizmo klausimas Lietuvoje. Naujoji Romuva, 45, 885-889.

Landsbergis-Žemkalnis, V. (1939). Muzikos – architektūros klausimu. Naujoji Romuva, 5, 97-100.

Mošinskis, A. (1938). Kauno Rotušės aikštės restauravimo klausimu. Naujoji Romuva, 8, 197-199.

Mullin, J. R. (1982). Ideology, planning theory and the German city in the inter-war years, Part I. Town Planning Review, 53-2, 115-130. https://doi.org/10.3828/tpr.53.2.fq151w4735x78jl2

Novickis, A. (1933). Urbanizmas. Savivaldybė, 1, 33-36.

Novickis, A. (1938). Dvidešimtuosius metus baigiant. Savivaldybė, 12, 350-351.

Peyeris, E. (1922). Panemunės bustinės projektas. Statybos menas ir technika, 2, 3-12.

Pigiųjų butų statyba. (1940). Lietuvos Žinios, 321, 4.

Statybos inspektorius apie miestelių išplanavimo penkmečio planą. (1938). Lietuvos Aidas, 118, 4. Lietuvos atstatymo reikalu. (1919). Lietuva, 136, 1.

Stulginskis, S. (1937). Vieno miestelio parceliavimas be žemėtvarkos įstatymo pagalbos. Savivaldybė, 2, 56-57.

Stulginskis, S. (1938). Lietuvos statybos politikos gairės. Technika ir ūkis, 4-6, 100-103.

Šiaulių miesto planavimo darbai ir sumanymai. (1939). Lietuvos Aidas, 621, 6.

Tarulis, A. (1938a). Kaip sujungti Žaliakalnį su žemutiniu miestu. Naujoji Romuva, 47, 896-897.

Tarulis, A. (1938b). Pastabos dėl miestų statybos, Tautos ūkis, 4, 75-76.

Vidaus Reikalų Ministerio nusistatymas Kauno Miesto atstatymo ir praplatinimo klausimu (1922). LCVA, f. 377, ap. 7, b. 246, p. 10.

Ward, S. V. (1990). The garden city tradition re-examined. Planning Perspectives, 5-3, 249-256. https://doi.org/10.1080/02665439008725706