The architecture of educational institutions built during the interwar period in the city of Panevėžys
Abstract
The buildings of educational institutions built during the interwar period in Panevėžys are a unique part of the city‘s architectural heritage. Over a relatively short period in this city there where built quite a lot buildings for the educational institutions. Despite that, the architecture of these buildings is not analyzed thoroughly in the general context of lithuanian interwar architecture. The main purpose of this paper is to try to analyze the development of the architecture of educational institutions built during the interwar in Panevėžys.
Article in Lithuanian.
Tarpukariu Panevėžyje statytų švietimo įstaigų architektūra
Santrauka
Tarpukariu Panevėžyje statytų švietimo įstaigų architektūra yra išskirtinė miesto architektūrinio paveldo dalis. Per ganą trumpą tarpukario laikotarpį Panevėžyje švietimo įstaigų pastatų buvo pastatyta daugiau negu bet kurio kito visuomeninių pastatų tipo. Tačiau šis Panevėžio tarpukario architektūrinis palikimas bendrame Lietuvos architektūros istorijos kontekste kol kas nebuvo plačiau analizuotas. Straipsnio tikslas – nuosekliai atskleisti, kaip kito tarpukariu Panevėžyje statytų ar planuotų statyti švietimo įstaigų architektūrinė raiška, kokių bruožų ji įgavo. Į šį tikslą straipsnyje bandoma atsakyti analizuojant tiriamuoju laikotarpiu mieste pastatytų ar neįgyvendintų švietimo įstaigų pastatų architektūrą, taikant formaliąją ir istorinę analizes.
Reikšminiai žodžiai: Panevėžys, Panevėžio architektūra, tarpukaris, tarpukario architektūra, švietimo įstaigos, mokyklos, švietimo įstaigų architektūra, mokyklų architektūra.
Keyword : Panevėžys, the architecture of Panevėžys, interwar, interwar architecture, educational institutions, the architecture of educational institutions, schools, the architecture of school buildings
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
References
Čepaitienė, A. (2013). Gyvenimo etnografija: vietos, struktūros ir laikas (p. 527). Vilnius: Lietuvos istorijos institutas.
Danys. (1931). Panevėžio trūkumai. Lietuvos žinios, 205(3700), 6.
Gimnazijų pastatų aprašymai, fotografijos, pastatų planai. Iš LCVA, F. 391, ap. 2, b. 2173: 24-78.
Guga, P. (1940). Kaip pavadinti mokyklą?. Panevėžio garsas, 10(263), 2.
Iš miesto darbų. (1930). Panevėžio balsas, 13(316), 2.
Kaubrys, S. (2000). Lietuvos mokykla 1918–1940 m.: galios gimtis (p. 239). Vilnius: Statistikos tyrimai.
Kaziukonis, L. (2003). Panevėžio kultūrinis gyvenimas 1918–1940 m. Iš K. Gudas (red.), Panevėžys nuo XVI a. iki 1990 m. (p. 384). Panevėžys: Nevėžio spaustuvė.
Klierikų seminarija. (1938). Panevėžio garsas, 5(199), 2.
Lėlis, P. (1963). Miesto urbanistinis tvarkymas. Iš J. Masilionis (red.), Panevėžys: geografinės ir istorinės žinios apie apylinkes ir miestą (p. 236). Čikaga: Draugo spaustuvė.
Lietuvaičių švietimo draugijos ruošos mokyklos projektas. Iš LCVA, F. 1622, ap. 4, b. 117: 3.
Liutkevičius, S. (1928). Žydų įstaigos. Panevėžio balsas, 37(287), 2.
Mačiulskis, N. (1932). Pastabos prie pradžios mokyklų statybos. Savivaldybė, 12(122), 31.
Maksimaitienė, O. (2003). Panevėžio miesto istorija (p. 309). Panevėžys: Panevėžio spaustuvė.
Moderniška mokykla. (1935). Panevėžio garsas, 22, 3.
Mokykloms patalpų klausimu. (1930). Savivaldybė, 7(86), 16.
Panevėžio 4 komplektų mokyklos braižinys. Iš LCVA, F. 1622, ap. 4, b. 10: 5-10.
Panevėžio lenkų gimnazijos braižinys. Iš LCVA, F. 1622, ap. 4, b. 8: 11.
Panevėžio miesto statybos komisijos 1939 m. protokolų knyga. Iš LCVA, F. 1264, ap. 1, b. 752: 14.
Panevėžio Ukmergės g. pradžios mokyklos projektas. Iš LCVA, F. 1622, ap. 4, b. 476: 3.
Panevėžys. (1928). Panevėžio balsas, 52(252), 2.
Papečkys, P. (1938). Mūsų laimėjimai švietimo dirvoje. Iš V. Kemežys (red.), Lietuva 1918–1938 (pp. 268–269). Kaunas: Spaudos fondas.
Petrulis, V. (2015). Modernizacija kaip europietiškos laiko dvasios (zeitgeist) atspindys. Iš V. Petrulis (sud.), Lietuvos tarpukario architektūrinis palikimas: materialumo ir nematerialumo dermė (pp. 110–111). Kaunas: Technologija.
Petrulis, V. (2018). Edukacinės paskirties architektūra ir visuomenės modernizacija. Iš M. Drėmaitė (sud.), Optimizmo architektūra. Kauno fenomenas, 1918–1940 (pp. 187–191). Vilnius: Lapas.
PKM. 15607. F. 3225.
PKM. 15590. F. 3244.
PKM. 2412. R.10203.
Reisonas, K. (1933). Naujos idėjos architektūroje. Savivaldybė, 9(124), 35–36.
Rokiškio m. gimnazijos rūmų projektas. Iš LCVA, F. 1622, ap. 4, b. 33: 17.
Ruošos mokykla naujuose rūmuose. (1936). Mūsų kraštas, 31(135), 7.
Smetona, A. (1937). Lietuvos Respublikos Prezidentas rašo. Technika ir ūkis, 2, 41.
Songaila, M. (1933). Vytauto Didžiojo universiteto fizikos-chemijos institutas. Technika, 7, 459.
Šalkauskis, A. (1933). Keletas žodžių apie mūsų 10 metų architektūros pasiekimus. Savivaldybė, 6(121), 35.
Šalkauskis, A. (1938). Architektūros ir urbanizmo pažanga atgijusioje Lietuvoje. Iš V. Kemežys (red.), Lietuva 1918–1938 (p. 260). Kaunas: Spaudos fondas.
Šaulių teatro sodelis. (1930). Panevėžio balsas, 36(339), 2.
Šiandien švietimo ministerija priima moderniško gimnazijos statybą. (1932). Lietuvos aidas, 222(1597), 6.
Švipas, V. (1927). Architektūros reikalu. Kultūra, 7-8, 329–334.
Ukmergės ir Tilto gatvėse. (1928). Panevėžio balsas, 12(212), 2.
VRVA, F. 1019, ap. 12, b. 15038: 15.
VRVA, F. 1019, ap. 12, b. 15039: 22–27.
VRVA, F. 1036 , ap. 11, b. 89: 44–45.