On the question of thermal equilibrium of windows and walls/Langų ir sienų šiluminės pusiausvyros klausimu

Abstract

Skaičiuojant savituosius šilumos nuostolius laikoma, kad šilumos srautas yra vienamatis į visus atitvaroje esančius elementus (langus, sienas). ŠI prielaida praktiškai teisinga, kol langų ir sienų izoliacinė galia ne itin skiriasi. Didėjant šiam skirtumui šilumos srautas iškrypsta ir pradeda tekėti mažiausio pasipriešinimo keliu. Iš 1 pav. matyti, kad sienos šiluminei varžai didėjant, o lango—nekintant, lango vidaus paviršiaus temperatūrų skirtumas artėja prie pastoviojo dydžio, o šiluminės pusiausvyros kriterijus U _s /U _l [4] artėja prie nulio. Tai rodo, kad temperatūrinis laukas, mažėjant šiluminės pusiausvyros kriterijui, kreivėja (2 pav.) ir tuomet atitvaros savitieji šilumos nuostoliai H_a nuo tam tikro momento negali būti skaičiuojami pagal 1 formulę. Nustatyta [4], kad tuo atveju, kai Nuselto kriterijus N_u = B (Gr · Pr)ⁿ = 0,5, šilumos perdava vyksta tik šilumos laidumu ir konvekcinė šilumos srauto dedamoji keičia kryptį žemesnio potencialo link (į langą), o sienos paviršių iki taško x_l (2 pav.) apteka lygiagrečiai tam paviršiui. Langų ir sienų šilumine pusiausvyra pavadinę atvejį, pagal kurį savitiesiems šlumos nuostoliams skaičiuoti galima taikyti 1 formulę, ją galima apytikriai įvertinti pagai šiluminės pusiausvyros kriterijų U_s/U_l su sąlyga, kad U_s /U_l >0,1, antraip savitiesiems šilumos nuostoliams apskaičiuoti šis metodas netinka.

First Published Online: 26 Jul 2012