Mokslas – Lietuvos ateitis / Science – Future of Lithuania

Shelf for serving lines development and launching to the market

2024-01-19T10:35:11+02:00

In today’s market, there is a very intense competition, as well as the unpredictability of customer desires and market trends that change at a rapid speed, resulting in a shorter product life cycle. The purpose of this article is to examine the industry of commercial kitchens and the main aspects could be the key of successfully launching shelf for serving lines to the market. The empirical research background for this study is defined by the performed survey-questionnaire. The results of the survey of enterprises that specialize in manufacturing professional kitchen equipment, as well as the results of the survey of customers who are interested in such products, are presented in this article. The aim of both surveys was to determine which success aspects the company should rely on, and which are the most important for successful product development and market launch. Based on the result of the research and the information which was gathered, a model for the successful development and launch of a shelf for serving lines was developed and proposed. It is a hybrid type model which is based on the principles of Stage-Gate model, Decision process model which was suggested by Kotler and Keller and Agile set of values and principles. It has 7 stages and, stages have 6 gates where the project is assessed every time. This model is a recombinational tool of launching the product to the market which could help to identify the problematic issues within the ongoing process in the company.

Article in English.

Ekspozicinės lentynos kūrimas ir išleidimas į rinką

Santrauka

Šiuolaikinėje rinkoje vyrauja labai intensyvi konkurencija: nuolat besikeičiančios rinkos tendencijos ir nepastovūs, nenuspėjami klientų norai trumpina produkto gyvavimo ciklą. Šio straipsnio tikslas yra išnagrinėti profesionalių virtuvių įrangos gamintojų rinką bei nustatyti pagrindinius aspektus, kurie galėtų būti raktas į sėkmingą ekspozinės lentynos išleidimą į rinką. Šio empirinio tyrimo pagrindą sudaro apklausos klientams ir įmonėms, kurios specializuojasi šioje pramonės srityje. Šiame straipsnyje pateikiami įmonių, kurios specializuojasi profesionalios virtuvės įrangos gamyboje, apklausos rezultatai, taip pat tokiais gaminiais besidominčių klientų apklausos rezultatai. Abiejų apklausų tikslas buvo nustatyti, kokiais sėkmės aspektais įmonė turėtų pasikliauti, siekdama sėkmingo produkto kūrimo ir išleidimo į rinką. Remiantis tyrimo rezultatais ir surinkta informacija, buvo sukurtas ir pristatytas modelis, kurį taikant galima tikėtis sėkmingo ekspozcinės lentynos kūrimo ir išleidimo į rinką. Tai hibridinio tipo modelis, kuris yra sudarytas iš 7 etapų, kurių kiekvienas taip pat turi fazę, kurioje kiekvieną kartą yra vertinamas projektas. Šis modelis yra rekomendacinio pobūdžio, kaip išleisti naujai sukurtą produktą į rinką, arba gali padėti identifikuoti probleminius klausimus vykstančiame procese.

Reikšminiai žodžiai: produktas, kūrimas, išleidimas, profesionali virtuvinė įranga, komercinė virtuvė, ekspozicinė lentyna, faktoriai, aspektai, rinka.

Key performance indicators for start-ups in furniture industry

2024-01-12T08:16:06+02:00

It is not uncommon to see start-ups suddenly fail. Often, startups try to follow the example of other, successful companies, but they don’t always succeed, so this article looks at KPIs for startups in the furniture industry. The furniture industry in the Baltic States is reviewed and their development at different stages of the company’s growth is analyzed. The product factors and interrelationships of a successful furniture company have been identified. The article presents the results of the surveyed companies engaged in the development of products for the furniture industry. The reasons and the main factors influencing the success of the company are given. Based on the results of the study, a model for the development of KPIs for start-ups in the furniture industry is presented and conclusions and suggestions are presented. The model consisted of 10 different spheres (success factors, fail factors, inbound logistics, outbound logistics, marketing & sales, procurement, operation, service, HRM, technology development, sustainability) for 5 different companies size (1–9 employees, 10–49 employees, 50–99 employees, 100–249 employees and 250 and more employees). In the model were overwide main KPIs blocks and suggested considerate of companies size.

Article in English.

Baldų pramonės startuolių pagrindiniai sėkmės rodikliai

Santrauka

Neretai pastebima, kad naujos įmonės staiga žlunga. Dažnai startuoliai bando sekti kitų, sėkmingų įmonių pavyzdžiu, tačiau ne visada pavyksta, todėl šiame straipsnyje apžvelgiami baldų pramonės startuolių KPI. Apžvelgiama baldų pramonė Baltijos šalyse ir analizuojama jų raida skirtinguose įmonės augimo etapuose. Nustatyti sėkmingos baldų įmonės gaminių veiksniai ir tarpusavio ryšiai. Straipsnyje pateikiami apklaustų įmonių, užsiimančių gaminių baldų pramonei kūrimu, rezultatai. Pateikiamos priežastys ir pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką įmonės sėkmei. Remiantis tyrimo rezultatais, pateikiamas baldų pramonės startuolių KPI kūrimo modelis ir pateikiamos išvados bei pasiūlymai.

Reikšminiai žodžiai: KPI, baldų pramonė, startuolis, gamyba, sėkmės rodikliai.

Assessment of the implementation of innovations in Lithuania industrial enterprises

2024-01-12T18:23:16+02:00

With the ever-changing needs of consumers and technology, innovation is seen as an essential element of business to ensure the success and competitiveness of companies in the marketplace. The aim of this article is to identify and evaluate the factors determining the implementation of innovations in Lithuanian industrial enterprises. The article examines the concept of innovation, classification models and theoretical factors of innovation implementation. According to the developed research methodology, a questionnaire survey of companies in the engineering and technology industry sector was conducted. The analysis of the research data, which allowed to identify the most important factors for the implementation of innovations, identified problem areas. At the end of the study, a model of factors determining innovation implementation was created, based on the innovation implementation process, empirical research data and the disturbance management process. The model depicts the factors determining and hindering the implementation of innovations identified in the empirical research, integrated into the process of innovation implementation, and the process of eliminating disturbances proposed for the hindering factors. At the end of the article, the research conclusions and suggestions are presented.

Article in Lithuanian.

Inovacijų diegimą lemiančių veiksnių vertinimas Lietuvos pramonės įmonėse

Santrauka

Vis sparčiau besikeičiant vartotojų poreikiams ir technologijoms, inovacijos yra laikomos būtinu verslo elementu, užtikrinančiu įmonių verslo sėkmę ir konkurencingumą rinkoje. Šio straipsnio tikslas yra identifikuoti ir įvertinti inovacijų diegimą Lietuvos pramonės įmonėse lemiančius veiksnius. Straipsnyje nagrinėjama inovacijų samprata, klasifikavimo modeliai ir teoriniai inovacijų diegimo veiksniai. Pagal sukurtą tyrimo metodologiją atlikta inžinerijos ir technologijų pramonės sektoriaus įmonių anketinė apklausa. Atlikta tyrimo duomenų analizė, kuri leido identifikuoti svarbiausius veiksnius inovacijų diegimui, nustatytos probleminės sritys. Tyrimo pabaigoje sukurtas inovacijų diegimą lemiančių veiksnių modelis, paremtas inovacijų diegimo procesu, empirinio tyrimo duomenimis bei trikdžių valdymo procesu. Modelyje vaizduojami empiriniame tyrime nustatyti inovacijų diegimą lemiantys ir stabdantys veiksniai, integruoti į inovacijų diegimo procesą, trukdantiems veiksniams pasiūlytas trikdžių eliminavimo procesas. Straipsnio pabaigoje pateiktos tyrimo išvados ir pasiūlymai.

Reikšminiai žodžiai: inovacijų diegimas, inovacijų veiksniai, Lietuvos pramonė, veiksnių vertinimas.

Measurement of electrical conductivity and resistivity of Cu-Nb18% microcomposite conductor and its welded joint

2024-01-17T18:23:24+02:00

Systems generating strong magnetic fields are widely used in modern fundamental and applied research as well as in the most innovative industrial processes. These devices generate magnetic fields that reach 5–100 T and the conductors are subjected to a huge Lorentz force, so the conductor material must be extremely strong (UTS ≥ 700 MPa) and have a good specific electrical conductivity (IACS ≥ 60%). Since traditional conductors such as copper, aluminum, gold, and silver cannot withstand such loads, microcomposite materials have been developed that are characterized by such high strength and good specific electrical conductivity. This paper reviews the specific electrical conductivity and specific electrical resistance characteristics of conductor and factors affecting them, methods of measuring these electrical characteristics as well as properties of Cu-Nb18% microcomposite conductor. This paper also describes the methodology for measuring the specific electrical conductivity and specific electrical resistance of the Cu-Nb18% microcomposite conductor solid and with welded joint (welded by using butt welding). The comparison of application possibilities of used methodologies and obtained characteristics was carried out.

Article in Lithuanian.

Cu-Nb 18 % mikrokompozitinio laidininko ir jo virintinių jungčių elektrinio laidumo ir savitosios elektrinės varžos matavimo ypatumai

Santrauka

Šiuolaikiniuose fundamentiniuose, taikomuosiuose tyrimuose bei inovatyviausiuose industriniuose procesuose yra plačiai taikomi stiprių magnetinių laukų sistemos. Šie įrenginiai generuoja magnetinius laukus, kurie siekia 5–100 T, o laidininkai yra veikiami didžiulės Lorentzo jėgos, todėl laidininkų medžiaga turi būti itin tvirta (UTS ≥ 700 MPa) ir turėti gerą savitąjį elektrinį laidumą (IACS ≥ 60 %). Kadangi tradiciniai laidininkai tokie kaip varis, aliuminis, auksas, sidabras negali atlaikyti tokių apkrovų, buvo sukurtos mikrokompozitinės medžiagos, kurios pasižymi dideliu stipriu ir turi gerą savitąjį elektrinį laidumą. Šiame darbe apžvelgiamos laidininkų savitojo elektrinio laidumo bei savitosios elektrinės varžos charakteristikos, jiems įtaką darantys veiksniai, šių elektrinių charakteristikų matavimo metodikos, Cu-Nb 18 % mikrokompozitinio laidininko savybės. Taip pat šiame darbe yra aprašomos Cu-Nb 18 % mikrokompozitinio laidininko su virintine jungtimi (pagaminta taikant sandūrinį kontaktinį suvirinimą) ir vientiso Cu-Nb 18 % laidininko savitojo elektrinio laidumo ir savitosios elektrinės varžos matavimo metodikos, atliktas metodikų taikymo galimybių ir gautų charakteristikų palyginimas.

Reikšminiai žodžiai: elektrinis laidumas, savitoji elektrinė varža, Cu-Nb mikrokompozitiniai laidininkai, virintinės jungtys, matavimai.

Investigation of low-cost piezoelectric force sensor

2024-01-25T18:23:34+02:00

The use of piezoelectric force sensors is well-established in industrial systems and devices, but their adoption in consumer products has been limited due to the high cost of implementation as well as complex peripheral electronics. This paper proposes an alternative approach to force sensing using commonly available piezoelectric buzzer elements, which could potentially reduce the cost of such sensors and promote their integration into consumer products. The paper represents experimental investigations of output characteristics of two different piezoelectric force sensors, which are based on disc-shaped buzzers. The goal of the investigation is to indicate and experimentally confirm electromechanical characteristics of proposed piezoelectric sensors under different sensing and signal management conditions. The results of the investigations showed that piezo buzzers have the potential to serve as cost-effective force sensors in consumer products as well as in different mechatronic systems.

Article in English.

Pjezoelektrinių jėgos sensorių tyrimas

Santrauka

Pjezoeletriniai jėgos sensoriai jau seniai yra naudojami industrinėse sistemose ir prietaisuose. Bet šių jutiklių pritaikymas buitinėje technikoje bei kituose plataus vartojimo prietaisuose iki šiol buvo ribotas dėl didelių diegimo kaštų ir sudėtingos periferinės elektronikos, reikalingos pjezoelektrinių jėgos sensorių signalams interpretuoti. Šiame straipsnyje bus nagrinėjamas alternatyvus, plačiai paplitusių pjezogarsiakalbių (angl. piezo buzzer) panaudojimas jėgos matavimams atlikti. Straipsnyje pateikiami eksperimentiniai dviejų skirtingų pjezoelektrinių jėgos jutiklių, pagrįstų disko formos garsiakalbiais, charakteristikų tyrimai. Tyrimo tikslas – parodyti ir eksperimentiškai patvirtinti siūlomų pjezoelektrinių jutiklių elektromechanines charakteristikas skirtingomis matavimo ir signalo valdymo sąlygomis. Tyrimų rezultatai parodė, kad pjezogarsiakalbiai gali būti ekonomiški jėgos jutikliai tiek plataus vartojimo gaminiuose, tiek įvairiose mechatroninėse sistemose.

Reikšminiai žodžiai: jėgos jutiklis, jėgos matavimas, pjezoelektrinės medžiagos, disko formos pjezoelektriniai garsiakalbiai.

Measuring sustainability in supply chain management in construction companies

2024-03-14T18:24:38+02:00

This paper provides an analysis of the most important sustainability indicators for SSCM in construction and gives a detailed overview of what has been scientifically accomplished in the field to date, and identifies areas for further research. The most important sustainability indicators were also grouped and presented in the literature review into the main seven assessment groups of the SSCM construction industry and ranked by experts from Northern Italy and Lithuania in several different ways.
Based on the data from the Table 3, it can be inferred that a harmonious work environment among ecological sustainability indicators appeared as the most crucial indicator for respondents. Environmental education was among the most important social indicators. In the legal group, work efficiency emerged as the most significant indicator, while in the physical group, sustainable resource use was crucial. In the political realm, economic and political stability was the most important, and among technological indicators, innovation stood out. Among economic indicators, profit was the most significant sustainability indicator for respondents.
A general indicator importance method combined results obtained from expert surveys using various methods. The ranking of sustainability indicators in each group was not included in the calculation of the overall indicator importance, but the results were similar in both cases. The determined importance of indicator values could be adapted for further analysis, specifically for multicriteria evaluation, as per the conceptual model shown in Figure 1.
This article provides members of the construction industry with detailed calculations and results of the evaluation of key sustainability indicators related to supply chain groups. This study explores several possible ways to measure the importance of sustainability indicators, which could provide further theoretical insights into SSCM in the construction industry and help develop an accurate sustainability index model.

Article in Lithuanian.

Tiekimo grandinės valdymo statybos įmonėse tvarumo matavimas

Santrauka

Šiais laikais mokslininkai vis dažniau atsižvelgia į tvarumo aspektą statybų sektoriuje. Siekdami pabrėžti augančią tvarumo sampratos svarbą bendrojoje darbo kultūroje, statybų įmonių vadovai turėtų atlikti tvariojo tiekimo grandinės valdymo vertinimą ir diegti tvarumui matuoti skirtą indeksą. Tvarumo vertinimas statybos tiekimo grandinės valdymo procese (TGV) dažniausiai atliekamas atsižvelgiant į ekonominius, fizinius, socialinius ir geografinius rodiklius, Brundtlando konvencijos nutarimu geriau žinomus kaip TBL (angl. Triple Bottom Line).
Atlikus išplėstinę akademinės literatūros analizę, pasikonsultavus su darniosios statybos pramonės ekspertais buvo apžvelgta esama tiekimo grandinės (TG) tvarumo vertinimo situacija statybų sektoriuje. Straipsnyje pateikti tyrimai, skirti nagrinėti tvariosios tiekimo grandinės valdymą (TTGV) statybų sektoriuje iš holistinės perspektyvos, daugiausia dėmesio skiriant tvarumo matavimo svarbai statybos srityje. Antroje straipsnio dalyje buvo pristatyti apklausos metu gauti respondentų rezultatai vertinant tvarumo rodiklius statybų sektoriuje skirtingais metodais. Šiame darbe pateikiamas autorės sudarytas tvarumo rodiklių sąrašas, skirtas statybos bendrovių tiekimo grandinėms nagrinėti. Šie tvarumo rodikliai buvo suskirstyti į kategorijas, priskirti vienai ar porai tvarumo grupių, peržiūrint jų naudojimą ankstesnėje literatūroje. Atlikus išplėstinę 30 respondentų iš Lietuvos ir Šiaurės Italijos statybos sektoriaus profesionalų apklausą buvo sudaryti tvarumo rodiklių vertinimo sąrašai, kuriuose tvarumo rodikliai statybų sektoriuje pagal svarbą buvo įvertinti keliais skirtingais būdais. Šie rodikliai apima TTGV statybos įmonėse taikymo principus. Galiausiai, siekiant kiekybiškai įvertinti tvarumo rodiklius, įvertinti jų efektyvumą ir klasifikaciją, buvo pristatytas svarbiausių tvarumo rodiklių sąrašas. Rodiklių svarbos nustatymas gali padėti akademikams tvarumo rodiklių matavimo indekso kūrimo procese, prisidėti prie tvariosios politikos formavimo ir pagerinti statybos sektoriaus bendrovių strategijas.
Šio straipsnio autorės pasiūlyta statybos įmonių TGV tvarumo vertinimo ir matavimo sistema gali būti plėtojama svarbiausių TTGV rodiklių statybai vertinti ir geriausiam statybos įmonių tiekėjui parinkti, taip pat naudojama sprendžiant daugiakriterio vertinimo problemas. Šio tyrimo tikslas – įvertinti TTGV rodiklių reikšmę statybos pramonėje ir nustatyti, kuri tvarumo vertinimo sistema yra optimali tvariajai statybai patikimumo, sąnaudų mažinimo ir ilgaamžiškumo principų požiūriu. Šie komponentai yra vieni sudėtingiausių statybos inžinerijos ir valdymo uždavinių.

Reikšminiai žodžiai: statybos pramonė, tvarumo rodiklis, statybos tiekimo grandinė, tvarumo matavimas, tvariosios tiekimo grandinės valdymas.

Advantages and disadvantages of the remote teamwork

2024-01-05T18:23:07+02:00

Remote teamwork has become common during the pandemic and continues even after it is over. In Lithuania alone, during the pandemic, around 40% of employees worked or still work remotely, while in the US this number reaches 50%. The purpose of this article is to compare the theoretical advantages and disadvantages of remote teamwork presented by scientists with the opinion of experts. Several main factors were selected after literature analysis and were given to the experts to evaluate them in a survey which was created using Likert scale. Experts were selected from one financial company and they lead teams of 7–10 people and have been working remotely for the past two years. The obtained results were evaluated using Kendall’s concordance coefficient and factor analysis methods. These methods helped evaluate the compatibility of the experts’ opinions and factors were divided into advantages and disadvantages based on the experts’ evaluations. The theoretical and practical assessment of the advantages of remote teamwork showed that the opinions of scientists and experts differ. This research can help remote teams and their managers to find what they can improve.

Article in Lithuanian.

Nuotolinio komandinio darbo privalumai ir trūkumai

Santrauka

Nuotolinis komandinis darbas pandemijos metu tapo įprastu reiškiniu, kuris tęsiasi ir pandemijai pasibaigus. Vien Lietuvoje pandemijos metu apie 40 % darbuotojų dirbo arba vis dar dirba nuotoliniu būdu, o JAV šis rodiklis siekia mažiausiai 50 %. Šio straipsnio tikslas yra palyginti teorijoje mokslininkų pateikiamus nuotolinio komandinio darbo privalumus ir trūkumus su ekspertų nuomone. Atlikus literatūros analizę buvo pasirinkti keli pagrindiniai veiksniai ir duoti ekspertams įvertinti Likerto skalėje apklausos metu. Buvo pasirinkti ekspertai iš vienos finansinės įmonės, jie vadovauja 7–10 žmonių komandoms ir pastaruosius dvejus metus dirbo tik nuotoliniu būdu. Gauti rezultatai buvo vertinami Kendall konkordancijos koeficientu ir faktorinės analizės metodais. Šie metodai padėjo įvertinti ekspertų nuomonės suderinamumą ir remiantis jų vertinimais suskirstyti veiksnius į privalumus ir trūkumus. Teorinis ir praktinis nuotolinio komandinio darbo privalumų ir trūkumų vertinimas parodė, jog mokslininkų ir ekspertų nuomonės išsiskiria – pateiktus teiginius mokslininkai ir ekspertai skirtingai priskiria nuotolinio komandinio darbo privalumams ir trūkumams. Šis tyrimas naudingas nuotoliniu būdu dirbančioms komandoms ir jų vadovams, siekiant sužinoti, ką būtų galima pagerinti.

Reikšminiai žodžiai: nuotolinis darbas, komandinis darbas, nuotolinis komandinis darbas, darbo ir gyvenimo balansas, darbo efektyvumas, pasitenkinimas darbu, bendravimas komandoje.

Evaluation of the impact of financial technologies on the financial efficiency of commercial banks

2024-01-08T18:23:09+02:00

The topic of financial technologies (Fintech), which has attracted enormous interest in the last decade, has become one of the most promising niches that allow participants providing services in the payment market to improve the efficiency of financial activity systems. Financial industry players such as commercial banks have begun to pay special attention to the development of this new niche. In order to maintain or occupy higher market positions, they must take into account the potential of financial technologies and their possible exploitation by integrating new solutions into already functioning banking systems. This article aims to reveal the influence of financial technologies on the financial efficiency of commercial banks. After highlighting the importance of financial technologies for commercial banks in the theoretical part of the study, the analytical part examines the financial indicators of Lithuanian commercial banks (SEB, Swedbank, Šiaulių bankas, and Citadelė) in the period 2017–2021. Correlation and regression analysis will be used to determine the impact of financial technologies on the financial efficiency of commercial banks. The results of this study determines how financial technology impacts the financial performance of commercial banks.

Article in Lithuanian.

Finansinių technologijų įtakos komercinių bankų finansiniam efektyvumui vertinimas

Santrauka

Per paskutinį dešimtmetį milžiniško susidomėjimo sulaukusi finansinių technologijų (Fintech) tema tapo viena perspektyviausių sričių, leidžiančių mokėjimų rinkoje paslaugas teikiantiems dalyviams pagerinti finansinės veiklos sistemų efektyvumą. Tokie finansinės industrijos dalyviai, kaip komerciniai bankai, pradėjo skirti ypatingą dėmesį šios naujos nišos galimybių plėtrai. Siekdami išlaikyti ar užimti aukštesnes rinkos pozicijas, jie privalo atsižvelgti į finansinių technologijų potencialą ir galimą jų panaudojimą integruojant naujus sprendimus į jau funkcionuojančias bankines sistemas. Teorinėje tyrimo dalyje išryškinama finansinių technologijų svarba komerciniams bankams, analitinėje dalyje nagrinėjami Lietuvos komercinių bankų (SEB, Swedbank, Šiaulių bankas ir Citadelė) finansiniai rodikliai 2017–2021 m. laikotarpiu. Finansinių technologijų poveikiui komercinių bankų finansiniam efektyvumui nustatyti bus pasitelkiamos koreliacinė ir regresinė analizės. Šio tyrimo rezultatai parodė, kaip finansinės technologijos veikia komercinių bankų finansinį efektyvumą.

Reikšminiai žodžiai: finansinės technologijos, komerciniai bankai, finansinio efektyvumo vertinimas, finansinių technologijų įtaka.

Methodology for granting green business credits

2024-02-02T18:23:49+02:00

In the face of negative changes in climate change and the natural environment, the financial system is obliged to change its financial mechanisms as efficiently as possible to help the economy transform according to the green rate concept. The taxonomy published by the EU (2021) is an economic classifier, with the help of which businesses can transform their processes and banks can select green projects. Sustainability and the fight against climate change is one of the strategic directions of the Bank of Lithuania, so in order to achieve better results, it would be appropriate to combine state and business investments. And although the sustainability of business activities is becoming a priority, commercial banks providing loans do not yet have clear criteria or a unified evaluation system for distinguishing environmentally friendly business. In Lithuania, the banking sector is guided by ESG principles, the EU taxonomy regulation, and other autonomously created criteria that allow to decide whether to promote one or another business that could potentially create not only financial, but also additional, sustainable ecological returns. According to the principles of UN Responsible Banking, there are already actively committed banks that contribute to the UN Sustainable Development Goals and the Paris Agreement for integrated sustainability as a natural element necessary in the long term. The article analyzes the current topic of the green exchange rate in the banking sector, uses the systematization and comparative analysis of scientific literature. The concept of green finance is discussed; changes in bank activities and a new look at creditable businesses according to the green rate standard and the transformation of banks through the criteria of their activities.

Article in Lithuanian.

Bankų žaliosios veiklos kriterijų vertinimo teorinis tyrimas

Santrauka

Esant neigiamiems klimato kaitos ir natūralios aplinkos pokyčiams, finansų sistema įpareigota kuo efektyviau keisti savo finansinius mechanizmus, kad padėtų ekonomikai transformuotis pagal žaliojo kurso koncepciją. ES (2021) išleista Taksonomija yra ekonominis klasifikatorius, kurį naudodami verslai gali transformuoti savo procesus, o bankai atrinkti žaliuosius projektus. Tvarumas ir kova su klimato kaita yra viena iš Lietuvos banko strateginių krypčių, tad siekiant geresnių rezultatų, tikslinga būtų derinti valstybės ir verslo investicijas. Ir nors verslo veiklos tvarumas tampa prioritetu, paskolas teikiantys komerciniai bankai dar neturi aiškių kriterijų ar vienos vertinimo sistemos, kaip atskirti iš tiesų aplinką tausojantį verslą. Lietuvoje bankų sektorius vadovaujasi ESG principais, ES Taksonomijos reglamentu bei kitais kriterijais, leidžiančiais nuspręsti, ar skatinti vieną ar kitą verslą, kuris potencialiai galėtų sukurti ne tik finansinę, bet ir papildomą, tvarią ekologišką grąžą. Pagal JT atsakingos bankininkystės principus jau yra aktyviai įsipareigojusių bankų, kurie prisideda prie JT tvaraus vystymosi tikslų ir Paryžiaus susitarimo siekiant integruoto tvarumo kaip natūralaus elemento, būtino ilgalaikėje perspektyvoje. Straipsnyje analizuojama aktuali žaliojo kurso tema bankų sektoriuje, naudojamas mokslinės literatūros sisteminimas ir lyginamoji analizė. Aptariama žaliųjų finansų samprata; bankų veiklos pokyčiai ir naujas žvilgsnis į kredituojamus verslus pagal žaliojo kurso standartą bei bankų transformacija per jų veiklos kriterijus.

Reikšminiai žodžiai: žaliasis kursas, žaliasis vertinimas, bankų sektorius, žalieji produktai, ESG principai, ES Taksonomija.

A study on the use of banks financial technologies in the states of the European Union

2024-02-13T18:24:05+02:00

The article analysis financial technologies and their relevance and usefulness in the existing financial market. The work presents and analyzes the services (models) provided by financial technologies, they can be divided into payments, asset management, crowdfunding, lending, and the capital and insurance market. The main and most popular services provided by banks, which are related to financial technologies, are presented. A SWOT analysis of financial technologies is also presented, which shows the advantages and disadvantages of FinTech. The services provided by financial technologies are very diverse, they are provided by both ordinary companies and banks. This article focuses on financial technology that is provided by banks – internet usage: internet banking, number of ATMs, credit transfers in a state, percentage of population in a state, which shows how many people have a debit or credit card and whether those residents have received or made a digital transfer. In the third part, using multi-criteria evaluation methods: CRITIC and EDAS and performing cluster analysis, European Unions are compared and ranked.

Article in Lithuanian.

Bankų finansinės technologijos ir jų naudojimas Europos Sąjungos valstybėse

Santrauka

Straipsnyje yra nagrinėjamos finansinės technologijos (FinTech) bei jų aktualumas ir naudingumas esančioje finansų rinkoje. Finansinių technologijų teikiamos paslaugos yra labai įvairios, jas teikia tiek paprastos įmonės, tiek bankai. Finansinių technologijų naudojimas bankuose yra gana siaurai išnagrinėta tema. Todėl šiame darbe dėmesys yra sutelktas į bankų finansines technologijas bei jų naudojimą Europos Sąjungos valstybėse. Kiekvienas bankas gali pasirinkti, kokias paslaugas jis nori įdiegti į savo veiklą, bet dauguma bankų naudojasi bent jau penkiomis vienodomis paslaugomis, kurios bus nagrinėjamos šiame darbe. Šios pateiktos paslaugos yra teikiamos daugumoje bankų – naudojimasis internetu: internetinė bankininkystė, bankomatų skaičius, kreditiniai pervedimai valstybėje, valstybėje esančių gyventojų skaičiaus procentas, kuris parodo, kiek žmonių turi debeto arba kredito kortelę bei ar tie gyventojai yra gavę arba atlikę skaitmeninį pervedimą. Trečioje dalyje, taikant daugiakriterius vertinimo metodus CRITIC ir EDAS bei atliekant klasterinę analizę, yra analizuojami ir lyginami Europos Sąjungos valstybėse veikiantys bankai bei juose naudojamos finansinės technologijos.

Reikšminiai žodžiai: finansinės technologijos, daugiakriteriai vertinimo metodai, CRITIC metodas, EDAS metodas, klasterinė analizė, ES valstybės.

Shipbuilding tendencies in the context of digitalization

2024-02-27T18:24:22+02:00

Over the last few years, the new industrial revolution 4.0 has spread across industries and affected the shipbuilding industry as well. Shipbuilding based on the principles of Industry 4.0 would transform the design, production, operation, maintenance, communication and value chains of the shipbuilding industry in all aspects. In order to create new value, the ship must become smart and must be manufactured in a smart shipbuilding process. Shipbuilding as an assembly industry is reliant on international trade because a large part of the value of a ship depends on intermediate inputs that are sourced from various countries around the world. Rapidly developing technologies also bring economic changes – more technologically advanced companies could be more efficient and would occupy a larger market share in the future. In the first part of this article systematics of value chains in the shipbuilding sector is analysed the added value created by digital technologies is evaluated in the efficient value creation chain, in the second part research methods are presented – correlation-regression analysis and the SAW method, in the third part the development trends of shipbuilding are evaluated.

Article in Lithuanian.

Laivų statybos sektoriaus plėtros tendencijos skaitmenizacijos kontekste

Santrauka

Naujoji pramonės revoliucija 4.0 per pastaruosius kelerius metus išplito beveik visose pramonės šakose, ne išimtis ir laivų statybos pramonė. Laivų statyba pagal pramonės 4.0 principus pakeis laivų projektavimą, gamybą, eksploatavimą, techninę priežiūrą, komunikaciją ir vertės grandines visais laivų statybos pramonės aspektais. Norint sukurti naują vertę, laivas turi tapti išmanus ir būti gaminamas taikant išmaniųjų laivų statybos procesą. Laivų statyba kaip surinkimo pramonė yra neatsiejama nuo tarptautinės prekybos, kadangi didelė dalis laivo vertės priklauso nuo tarpinių sąnaudų išteklių, kurie tiekiami iš įvairių pasaulio šalių. Sparčiai besivystančios technologijos atneša ir ekonominių pokyčių – technologiškai pažangesnės įmonės veikia efektyviau ir ateityje užims didesnę rinkos dalį. Šio straipsnio pirmoje dalyje analizuojama vertės grandinių sistematika laivų statybos sektoriuje ir įvertinama skaitmeninių technologijų sukuriama pridėtinė vertė efektyvinant vertės kūrimo grandinę, antroje dalyje aptariami tyrimo metodai – koreliacinė regresinė analizė ir SAW metodas, trečioje dalyje įvertinamos laivų statybos plėtros tendencijos.

Reikšminiai žodžiai: laivų statyba, skaitmenizacija, tarptautinės vertės kūrimo grandinės, pramonė 4.0, tarptautinė prekyba, pramonės skaitmenizacija.

Companies‘ structural changes and wages

2024-04-09T18:25:06+03:00

The article analyzes how structural changes taking place in companies affect wages and determine their changes. It is relevant to examine how the structural changes of companies are related to wage indicators, because this reveals one of the most important economic consequences of the structural changes of companies, which is also significant at the level of the national economy. The aim of the research is to theoretically base the essence of structural changes, to empirically evaluate how the structural changes of companies and wages are related. A statistical study was conducted, investigating the links between wages and structural changes in Lithuanian companies. The method of correlation-regression analysis was applied. The results of the study show that one of the most prominent structural effects affecting wages is the development of enterprise activity (judging by indicators of turnover and investment in fixed assets) – this structural change is positively correlated with wage growth. Another structural change in companies, which is associated with the increase in wages, is the growth of foreign capital in domestic companies. The results of the study have practical significance in understanding the factors that determine wage growth in the country’s companies and forecasting wage growth.

Article in Lithuanian.

Įmonių struktūriniai pokyčiai ir darbo užmokestis

Santrauka

Straipsnyje analizuojama, kaip įmonėse vykstantys struktūriniai pokyčiai veikia darbo užmokestį ir lemia jo pokyčius. Aktualu nagrinėti, kaip įmonių struktūriniai pokyčiai susiję su darbo užmokesčio rodikliais, nes tai atskleidžia vieną svarbiausių įmonių struktūrinių pokyčių ekonominių pasekmių, reikšmingų ir šalies ekonomikos lygmeniu. Straipsnio tikslas – teoriškai grindžiant struktūrinių pokyčių esmę, empiriškai įvertinti, kaip susiję įmonių struktūriniai pokyčiai ir darbo užmokestis. Atliktas statistinis darbo užmokesčio ir struktūrinių pokyčių Lietuvos įmonėse sąsajų tyrimas. Taikytas koreliacinės regresinės analizės metodas. Tyrimo rezultatai rodo, jog vienas ryškiausių struktūrinių poveikių, veikiančių darbo užmokestį, yra įmonių veiklos plėtra (vertinant pagal apyvartos ir investicijų į ilgalaikį turtą rodiklius) – šis struktūrinis pokytis teigiamai koreliuoja su darbo užmokesčio augimu. Kitas įmonių struktūrinis pokytis, siejamas su darbo užmokesčio didėjimu, yra užsienio kapitalo šalies įmonėse augimas. Tyrimo rezultatai turi praktinę reikšmę suvokiant veiksnius, lemiančius darbo užmokesčio augimą šalies įmonėse, ir prognozuojant darbo užmokesčio augimą.

Reikšminiai žodžiai: įmonė, verslas, struktūriniai pokyčiai, darbo užmokestis, kapitalas, užsienio kapitalas, darbuotojų skaičius.