Share:


Analysis of notations on scholastic geographical atlases from the semiotic aspect

    Marytė Dumbliauskienė Affiliation
    ; Inga Ročiūtė Affiliation

Abstract

Nowadays, the relevance of cartographic literacy is obvious. Learning a cartographical language should start since childhood particularly paying attention at school. In this case, geographical atlases and their quality play a crucial role. The paper inducts the results of research on analysing notations on the agricultural maps (showing resources, industry, bioproductional economy, transport and economical connections) of scholastic geographical atlases from the semiotic aspect. For research purposes, the atlases produced by publishing houses ‘Briedis’, ‘Šviesa’ and ‘Pradai’ were used. Methodology considering the perceptive psychology of signs and cartographical image and contingent of users was applied. Also the methodology of measuring a communicative quality of thematic maps and containing the evaluation of notations considering 3 aspects - semiotic, syntactic and pragmatic – was employed. Taking into account each aspect, the most important criteria and features having the highest impact on the correctness of drawing signs were defined. The established criteria had the biggest influence on creating sign correctitude and perceptive effectiveness: semantics – on sign form and colour, syntactics – on semantic and taxonomic differentiation and transitive expression, pragmatics – on graphical and informative strain, cartographical background optimum and graphic originality. This semiotic analysis of notations used in scholastic geographical atlases disclosed both advantages and disadvantages. These imperfections should be eliminated when the publishing companies prepare publications. Correction should involve not only single signs but also cartographical expression. The most common disadvantages are as follows: scant attention is paid to conveying connections between syntactic signs – hierarchy is not exhibited, informative capacity of maps is not enlarged due to the age of students, cartographical image is too schematised and there is no searching for a more original way to format a map. To implement the cartographical language, the development of notations in geographical atlases should provide better assumptions of more effective processes.


Article in Lithuanian.


Ženklų sistemos mokyklinių geografijos atlasų  ūkio žemėlapiuose semiotiniu aspektu


Santrauka. Šiais laikais kartografinio raštingumo aktualumas yra akivaizdus. Kartografinės kalbos mokymas turi būti pradedamas jau vaikystėje, o ypač jos ugdymui daug dėmesio skiriama mokyklos metais. Svarbus vaidmuo čia tenka naudojamiems geografijos atlasams, jų kokybei. Straipsnyje supažindinama su tyrimo rezultatais, gautais analizuojant ženklų sistemas mokyklinių geografijos atlasų ūkio žemėlapiuose (vaizduojančiuose išteklius, pramonę, bioprodukcinį ūkį, transporto bei ekonominius ryšius) semiotiniu aspektu. Tyrimui pasirinkta „Briedžio“, „Šviesos“, „Pradų“ leidyklų atlasai. Metodika parengta atsižvelgiant į ženklų bei kartografinio vaizdo suvokimo psichologiją, vartotojų kontingentą, be to, pasinaudota jau sudaryta teminių žemėlapių komunikacinės kokybės nustatymo ir vertinimo metodologija, kurioje pateikiama ir ženklų sistemų semiotinis vertinimas trimis aspektais – semantiniu, sintaktiniu bei pragmatiniu. Apibrėžti svarbiausieji kiekvieno aspekto vertinimo kriterijai bei požymiai, turintys didžiausią įtaką ženklų sudarymo korektiškumui, jų suvokimo efektyvumui: semantika – ženklų formos, ženklų spalvos asociatyvumas su žymimuoju; sintaktika – ženklų semantinis bei taksonominis diferencijavimas, pereinamumo raiška; pragmatika – žemėlapio grafinė bei informacinė apkrovos, kartografinio pagrindo optimalumas, grafinis originalumas. Mokykliniuose geografijos atlasuose naudojamų ženklų sistemų semiotinė analizė atskleidė ne tik privalumus, bet ir trūkumus. Kartografinės produkcijos leidyklos, rengdamos publikacijas spaudai, turėtų koreguoti ir pavienius ženklus, ir kartografinę raišką. Dažniausiai pasitaikantys trūkumai: per mažai skiriama dėmesio sintaktiniams ženklų ryšiams perteikti – semantinės ženklų grupės neįvardijamos, neatskleidžiama hierarchija, žemėlapių informacinės apimtys nedidėja atsižvelgiant į moksleivių amžių, kartografinis vaizdas per daug schematizuojamas, neieškoma originalesnių žemėlapio apipavidalinimo būdų. Ženklų sistemų tobulinimas geografijos atlasuose sudarytų palankesnes prielaidas efektyvesniems kartografinės kalbos įsisavinimo procesams.


Reikšminiai žodžiai: kartografinė semiotika, kartografinė kalba, suvokimo psichologija, mokyklinė kartografija, teminė kartografija.


First published online: 03 Aug 2012

Keyword : cartographic semiotics, cartographic language, psychology of perception, school cartography, thematic cartography

How to Cite
Dumbliauskienė, M., & Ročiūtė, I. (2012). Analysis of notations on scholastic geographical atlases from the semiotic aspect. Geodesy and Cartography, 35(4), 144-151. https://doi.org/10.3846/1392-1541.2009.35.144-151
Published in Issue
Aug 3, 2012
Abstract Views
299
PDF Downloads
297
Creative Commons License

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.